SPELTOS SAVYBĖS

           

 

Spelta viena seniausių grūdinių kultūrų.

 Spelta kviečiai (Triticum aestivum ssp. spelta L. Thell.) – tai senoviniai duoniniai javai, vertinami dėl maistinių ir dietinių savybių. Spelta kviečių grūdų cheminė sudėtis skiriasi nuo paprastųjų kviečių. Jų grūduose randama 61 proc. angliavandenių, 16–17 proc. baltymų, 2 proc. riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų, geresnis glitimas, chemine sudėtimi jie artimi kietiesiems kviečiams. Iš speltos kviečių gaminami makaronai. Miltai turi savitą pikantišką riešutų skonį. Grūduose yra daug magnio, kalio, geležies, cinko, mangano ir B grupės vitaminų. Glitimo netgi daugiau nei paprastuosiuose kviečiuose, tačiau dėl kitokios struktūros jis nealergizuoja.

Speltos kviečių glitimas savo sandara skiriasi nuo įprastinių kviečių glitimo, todėl speltos grūdai nesukelia alerginės reakcijos daliai žmonių, alergiškų įprastiniams kviečiams.

  Maistinė vertė; 100 gr.

Kalorijos (kcal) 337;

Lipidai 2,4 g;

Sotieji riebalai 0,4 g;

Polinesotieji riebalai 1,3 g;

Mononesotieji riebalai 0,4 g;

Natris 8 mg;

Kalis 388 mg;

Angliavandeniai 70 g;

Maistinės skaidulos 11 g;

Cukrus 7 g;

Baltymai 15 g;

Vitaminas A         10 IU;

                 Kalcis  27 mg;

                 B6        0,2 mg;

                 Magnis 136 mg.

 

  • Apie mus
  • Speltos savybės
  • Speltos makaronai
  • Produkcija
  • Kontaktai
  • Foto galerija
  •